Prenumeruokite naujienas
apie manenaujienosmano kūrybaparduodami darbaikontaktai
Artpaveikslai.lt - autoriniai tapybos darbai

Kūryba mano gyvenime visuomet buvo ir yra labai svarbi. Tapyba man priimtiniausia raiškos forma. Kaskart atsiranda naujos temos, išnyra vaizdiniai, kartais intuityviai pasiduodu teptuko vedimui, o kartais suderinu sąmoningą ir pasąmoningą teptuko šokį. Ieškojimai kūryboje lydi nuolat, norisi tobulėti, ieškoti ir surasti. Surasti tiek savo pasaulėžiūros išraiškos formą, tiek naujų temų interpretacijų. Nenoriu stebinti ar provokuoti savo darbais. Mano tikslas – tapyti, o jei dar kitiems būna įdomu į tai pažvelgti ar susimąstyti, tuomet aš laiminga. Džiaugiuosi, nes myliu žmones, norisi dalintis savo kūryba su kitais.

Kūrybinės idėjos neretai susitelkia į visą paveikslų ciklą. Taip gimė darbų ciklas "Korių takais", kurio idėją inspiravo noras apmąstyti mūsų tautinį identitetą, paveldą, prisiliesti prie simbolikos. Atradau korio, kaip tobulos formos, panaudojimą paveiksluose (“Korių takais” I-III, “Abstrakcija korio tema” ir t.t.).

Vienoje paveikslų temų, kurią pamėgo mano kūrybos mylėtojai, dominuoja dvasinės harmonijos personažai . Tai yra angelai ir pievinukai. Angelai daug kam suprantama būtybė, o pievinukas – tai netikėtai gimęs personažas mano galvoje, vėliau ir drobėse. Jis tarsi iš  pasąmonės atkeliavusi miela, gal lyriška būtybė, kuri kužda žiūrovui apie tai, koks spalvingas yra vidinis žmogaus pasaulis, su savo svajonėm, su siekiu pažinti, su noru prisiliesti prie gyvo augalo ar gėlės žiedo ir būti darnoje su gamta. Pievinukai ir pievinukės iš mano paveikslų lyg angelai sargai šildo savo buvimu. Taigi, mano paveiksluose dažnai atkeliauja mistinės figūros, iš fantazijų pasaulio atkeliavę personažai, nebyliai pasakojantys savas istorijas...
 
Visi pamąstome, kuo gyvename ir kvėpuojame, ką sukuriame ir ką paliksime. Šie apmąstymai aplanko ir mane, tad gimė paveikslų su Vilniaus senamiesčio architektūros fragmentais ciklas "Transformacija" bei "Transformacija. Virsmai". Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje iškyla vis nauji klausimai ir uždaviniai. Augimas ir nykimas, progresas ir niokojimas, visa tai ir susiveda į pagrindinę pastarųjų paveikslų koncepciją. Man tai susiję su laiko kategorija. O kas yra laikas? Neretai suvokiu, kad laikas yra reliatyvi sąvoka. Jis gali būti objektyvus ir subjektyvus. Ši tema man pasirodė įdomi, filosofiška ir tokia plati, kad patraukė nagrinėti ją kūryboje. Viename laike gyveno mūsų protėviai, kurie turėjo ir savo kasdienybę, ir savo tikslus, jie kūrė ir statė. Kitame laike gyvename mes. Suprantama einame į priekį, tik tas ėjimas turi būti darnus augimas puoselėjant tikrąsias vertybes. Savo darbuose vaizduodama Vilniaus senamiestį, tarsi laiko tėkmėje man norisi parodyti erdvinius architektūros komponentus. Senamiesčio vaizdai kai kur aiškūs, kai kur tarsi tvyro migloje. Nutekėję dažai išreiškia laisvę, orą, jie tarsi laiko gijos persipina su pastatų vaizdais. Medis, kaip savotiška ašis ar tvirtumo, saugumo simbolis, man pasitarnavo tokiu būdu norint pavaizduoti miesto augimą, jo kitimą, o kartu ir architektūrinių šedevrų žavesį. "Transformacijoje" vaizduojama architektūra tirsta, bet nenyksta, ji keičiasi. Juk niekas gyvenime nestovi vietoje, nes pats gyvenimas yra judėjimas, jis yra procesas. Šią temą plėtoju nuolat. Greta architektūros atsirado ir personažų, būtybių, giminingų sielų atvaizdai ("Transfomacija . Virsmai", "Globėjai", "Vienybė"...) . Šiais personažais aš noriu perteikti žmonių ir aplinkos ryšį. Jų buvimas paveiksle išreiškia viltį, tikėjimą. Tai tarsi pažadas, kad kiekvieno žmogaus buvimas yra prasmingas, kad jo vidinis pasaulis yra begalinė vertybė, jei jis turi siekių ir eina šviesos link.
 
Dėkoju už apsilankymą šioje virtualioje galerijoje. Pagarbiai, Areta.
Floridė autoNeilARTPrivatumo politika